išstumti

išstùmti, ìšstumia (ìšstuma Š, NdŽ), išstū́mė K, Rtr, Š, NdŽ 1. tr. H, R48, MŽ65, Sut, N, LL202, L stumiant išvaryti, pašalinti iš vidaus: Išstumk iš stubos girtuoklį J. Išstū́mė až durų OG107. Išstūmė su visais rėmais [langą] Pt. Motina aną išvedė, išstū́mė par duris anč gatvės i rėka atsisėdusi LKT72(Gd). Kaip jau anie paaugo, biškį kiek didesni, anie nebsutelpa tame lizde, ìšstuma kits kitą laukon Sd. Buvus būč, par duris girtą būč išstū́mus Klt. Jį par duris išstùmsiu JV287. Varto, pašio[ja] tus plaukus, iš veidrodžio neišstùmsi Krš. Jeigu į akį įkrinta koks šapas, tai vėžio girnikės ìšstumia Rs. Toks didelis [akmuo], kad vienas iš ratų tik tik ką išstūmė LTR(Slk). | Buldozeriai išstū́mė tas žemes, i pasidarė prūdas Jrb. Susitraukus širdžiai, iš kairiojo skilvelio kraujas išstumiamas į aortą rš. Cinkas išstumia varį iš vario junginių K.Daukš. Kokis čia vištų dėjimas, kada ne kada išstuma po kiaušineliui Ml. | refl. tr., intr. K, Š: Išsistū́mėm tą mašiną palengveliais, ka nepajustų kas Krš. Išsìstumiu aš jį iš pirkios Dglš. Išsistum̃s [skardinės] dugnas Lp. 2. tr. stumiant padaryti: Išstū́mė traktorium kelią in ežerą (išvalė sniegą) Klt. 3. tr. daryti, kad būtų išlindęs, iškišti: Gaspadorius atdarė langą ir triskart galvą ìšstumia oran Lz. Ìšstumia akį iš galvos [skausmas] Arm. Kelnių keliai išstumtì (išduobti) nuo nešiojimo Klvr. ║ išskleisti, išleisti: Karpytalapis pavasarį išstū́mė nekarpytą lapą Klt. Ilgai trunka, kol jis ìšstumia tuos žiedus Jrb. 4. tr. atskirti iš kitų tarpo, išsiųsti, išleisti, išvyti: Mane iš darbo išstū́mė Mrj. Šiandie daug išstū́mė (iš ligoninės išleido) žmonių Pn. Staiga ji pasijuto išstumta iš savo žmonių tarpo I.Simon. Kad toj Ona išstūmus iš namų (ištekinus) Lp. Nori nenori ìšstumia už vyro Dg. Seseriai kad davė kokią karvelę, tai davė, kad nedavė, tai ir tep išstū́mė Dglš. Vaikas juk išstū́mė iš grinčios mane! Bb. Oi močiute! Kam žadėjai man' už girtuoklėlio? Ir išstūmei ant vargelio, ant viso amželio LTR(Blnk). Melskit tada Viešpatį pjūties, idant išstumtų darbinykus ant pjūties savo BtLuk10,2. Žmogų iš linksmybės rojaus išstūmė Mž304. Ir anys buvo išstumti (viršuje ištremti) nuog faraono BB2Moz10,11. Ižstū́mė iž dangaus DP217. Ižstums iž anų amžinų linksmybių MP58. | refl. intr., tr.: Jau vaikus išsistū́miau Mrj. Močia laukia, kad tik greičiau išsistum̃t (ištekėtų) Klt. ║ išginti, išvaryti (į ganyklą): Iš tvarto išstū́mei gyvuolį, i gerai Aps. Bandą greit laukan išstūmė rš. ║ prk. sunkiai, lėtai ištarti, pasakyti: Negaliu važiuoti– vos ne vos išstūmė pro lūpas tuos kelis žodžius Elzė Pt. 5. tr. šnek. sunkiai parduoti, iškišti: Gal kokį jaučioką išstùmsiu – vė koks šimtelis Mžš. Jis pirkliškai išstumia pirmiausia prastą žaliavą sp. | Da šį mėnesį mažu tą pieną išstùmsiu (išteksiu parduoti) Jrb. 6. tr. prk. pašalinti, panaikinti: Palengva šviesa nugali tamsą, o šiluma išstumia šaltį rš. Kurį laiką naujovė egzistuoja greta seno kalbinio reiškinio, o paskui, jei prigyja, išstumia jį KlK5,37. Kuo labiau išsivysto technika, tuo labiau išstumiamas žmogaus rankų darbas rš. Metaliniai darbo įrankiai galutinai išstūmė akmeninius dirbinius rš. Piktžolės įsigali pievoje, išstumdamos gerąsias pievų žoles rš. Piktas džiūgavimas išstūmė ir liūdesį, ir pavydą rš. ║ išdildyti (iš atminties): Dienos rūpesčiai daug ką išstūmė iš atminties rš. 7. refl. Rtr sunkiai išeiti, išsigrūsti, išvažiuoti: Bobutei laukon išsistūmus, mergelės pradėjo taisyties namon grįžti M.Valanč. Ir Burzdulis standžiu, retu žingsniu išsistūmė iš trobelės Vaižg. Šiaip teip išsistū́mė turgun Ktk. Jau gerickai sutemę iš miesto išsistū́mėm Rod. Pilna gryčia darbinykų ir niekaip darban neišsistumia Ds. | Kolei išsistū́mė mašina iš stoties (slidu buvo) Aln. | prk.: Mėnesėlis tuo tarpu jau išsistūmė iš debesų I.Simon. 8. intr. prk. šiaip taip pragyventi, išvargti, praleisti, išbūti: Metus išstū́mė su žmona Skr. Metus išstū́mė be pagalių (nesimušę) Ar. Gal žiemą kaip ir išstùmsma su tum šienu Rdn. Piemeniuo – bi diena išstumtóji Nt. | refl. Sg, Ll: Išsistùmsu be mergės Šts. Jis išsistums taip, kol tėvas tik pagaliau prirašys jam ūkį I.Simon. Be vyro likusi, pati viena plėšėsi, pati viena iš bado ir vargo stūmėsi ir išsistūmė rš. Gal kaip išsistùmsu su tais rubliais Krš. Šiaip teip išsistùmsim iki pavasario Jrb. Šiemet žiemą jau led ne led išsistū́miau (vos vos išgijau) Šln. Kad vaikai galėtų išsistùmt, ir sau gyvenimą prasidarytų Šmn. 9. tr. įveikti, baigti (mokslą): O vėliau apkarto tas mokslas, su vargu penkias klases išstūmė J.Avyž. Dvi klases par vasarą išstū́mė Vdk. Vos porą klasių išstūmė Lp. Vidurinę baigė, su lazda išstū́mė (sunkiai) Plv. 10. refl. prk. išeiti į žmones, prasimušti: Darbštus vyras, kuriam tik lėšų trūksta pirmyn išsistùmti NdŽ. 11. refl. tr. šnek. prasisunkti (degtinės): Išsìstumia tos degtinės, parsiduoda ir turia pinigų Skr. 12. refl. euf. išsilaukinėti: Reik eiti į užtrobgalį išsistùmti Skd.

◊ díeglį išsistùmti iš šóno atsikratyti rūpesčių: Išsistùmk díeglį iš šóno, tada gẽra uždabosi Vlk.

iš kẽlio išstùmti sutrikdyti: Tokis gyvenimas tik žmogų iš kẽlio ìšstumia Smal.

iš priprastų̃ pėdų̃ išstùmti labai nustebinti, šokiruoti: Elzę ne tik stebino, bet ir visai iš jai priprastų pėdų išstūmė tai toje lovoje gulinčios šeimininkės kūno nuogumas Pt.

iš pusiáusvyros išstùmti labai sunervinti: Kada aš tave iš pusiausvyros išstumsiu? P.Vaičiūn.

\ stumti; antstumti; apstumti; atstumti; įstumti; išstumti; paišstumti; nustumti; pastumti; padstumti; parstumti; perstumti; prastumti; pristumti; sustumti; užstumti